Ruduo – šunų ir kačių šėrimosi metas

Šiais metais vasara tikrai neužsitęsė. Ruduo mus pasitiko kaip jam ir priklauso – žvarbus oras, lietus, vėjas. Kaip mes, rudeniui atėjus, keičiame savo drabužius iš lengvų ir plonų vasarinių į šiltus ir minkštus rudeninius, taip gyvūnai keičia savo kailį. 

Šunys ir katės šeriasi du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pavasarį gyvūnai nusimeta žieminį kailį ir jį pakeičia vasariniu, o rudenį atvirkščiai – vasarinį kailį pakeičia šiltas, pūkuotas žieminis kailis, saugantis gyvūną nuo atšiauraus žiemos šalčio. Paprastai kailio keitimosi laikotarpis trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio. Tokiu būdų gyvūnas gana greitai prisitaiko prie besikeičiančio oro.

Kačių šėrimąsis: kuo jis skiriasi nuo šunų šėrimosi?

Nors tiek šunys, tiek katės savo kailį meta panašiai, svarbu atminti, kad katės daug labiau mėgsta būti švarios. Teigiama, kad kai nemiega, jos net 30 proc. savo laiko praleidžia prausdamosi. Prausimosi metu į kačių organizmą patenka plaukų. Jų katė suvirškinti negali, todėl skrandyje susidaro plaukų kamuoliukai, kuriuos vėliau katė išvemia. Tai yra visiškai natūralu ir paprastai didelio neigiamo poveikio katės organizmui tai neturi. Tačiau, bet kokiu atveju, tai yra svetimkūnis ir jo pašalinimas nėra malonus. Dėl šio nemalonaus potyrio katė gali prarasti apetitą, sutrikti jos virškinimo sistema.

Viena didžiausių problemų atsiranda tada, kai plaukų kamuoliukas užstringa virškinamajame trakte. Jei taip nutinka, katė pati sau padėti jau nebegali ir yra reikalinga operacija. Nieko nedarant, dėl tokios situacijos gyvūnėlis gali mirti.

Veterinarijos klinikose ar parduotuvėse galima įsigyti specialaus maisto, kuriame gausu skaidulų ir kuris padeda ištiesinti plaukų kamuoliukus.

Šunų ir kačių šėrimasis: ką daryti?

Augintinio šėrimosi laikotarpiu stenkitės daugiau jį šukuoti, ypač jei auginate katę, nes taip sumažinsite praryjamų plaukų kiekį. Žinoma, suaugusį augintinį pripratinti prie šukavimo yra sudėtinga, todėl stenkitės tai daryti nuo mažumės.

Jei šuo ar katė neprisileidžia jūsų su šepečiu, pradžioje galite bandyti jį šukuoti ir be jų. Sudrėkinkite rankšluostį karštu vandeniu, gerai išgręžkite ir braukite per kailį. Taip pašalinsite jau nuslinkusius plaukus. Kartu nuo kailio pašalinsite pleiskanas bei nešvarumus. Augintinį taip pat galite šukuoti tiesiog rankomis. Sudrėkinkite savo rankas, išskleiskite pirštus ir švelniai glostykite kailį. Pamatysite, kiek plaukų pasiliks ant jūsų rankų.

Pripratinę savo mažąjį draugą prie tokio šukavimo, palaipsniui galite pradėti naudoti šukas ar šepetį.

Šukuodami šunį ar katę būkite atsargūs ir nedarykite to balkone, viešoje vietoje ar kur kitur, kur iššukuoti plaukai galėtų pasklisti. Prieš išmesdami plaukus į šiukšlių dėžę, nepamirškite jų įdėti į maišelį.

Temperatūrų skirtumas: ar šunys ir katės jį jaučia?

Šunys ir katės ne tik jaučia temperatūrų skirtumą. Jis net gali neigiamai paveikti augintinio sveikatą. Kadangi rudens metu skirtumas tarp temperatūros naktį ir dieną yra nemažas, būtina imtis tinkamų priemonių, kad apsaugotumėte savo šunį ar katę nuo šalčio.

Japonijos žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugija (JSPCA) rekomenduoja šunis ir kates laikyti namuose, kur jie galėtų gyventi sveiki ir saugūs.

Jei savo šunį laikote lauke, perkelkite jo būdą ten, kur patenka daugiau saulės bei į būdos vidų įdėkite antklodę. Lauko katėms ruduo taip pat yra sunkus metas. 

Net jei savo augintinį laikote namuose, vis tiek atkreipkite dėmesį į temperatūrų skirtumą. Nors kai kurie šeimininkai nemėgsta rengti savo augintinių drabužiais, svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog mada, tai – būdas apsaugoti šunis ir kates nuo šalčio.

Šukavimą paverskite kasdienės rutinos dalimi

Nors labiausiai rekomenduojama augintinius šukuoti jų šėrimosi laikotarpiu, patariama tai daryti reguliariai. Šukavimas ne tik padeda atsikratyti nuslinkusių plaukų, bet ir pagerina augintinio kraujotaką.

Šuo ar katė po šukavimo atsipalaiduoja, pagerėjo jo kraujotaka, o tai stiprina imunitetą ir mažina ligų bei infekcijų riziką. Be to, tai puikus būdas daugiau praleisti laiko su savo šunimi ar kate.

Jei pastebite, kad jūsų augintinis šeriasi ne šėrimosi laikotarpiu arba šeriasi ypatingai ilgai, pasikonsultuokite su savo augintinio veterinarijos gydytoju. Plaukai slinkti gali dėl įvairių priežasčių – sutrikusio apetito, streso, ligų, todėl svarbu laiku į tai atkreipti dėmesį.

Norėdami sustiprinti savo augintinio imunitetą, sumažinti plaukų slinkimą arba tiesiog pagerinti kailio būklę, galite papildomai duoti vitaminų ar papildų. KA21 Beta-Glucan turi moksliniais tyrimais įrodytą teigiamą poveikį kailiui. Be to, kartu jis padeda sustiprinti imunitetą, pagerinti odos būklę bei apetitą ir sumažinti stresą.

Štai ką apie KA21 Beta-Glucan sako šunų trenerė Gintarė:

„Jau praėjo beveik trys savaitės, kai Moo vartoja tik KA21 Beta-Glucan ir jokių kitų papildų jos mityboje nėra. Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, tai kailio pasikeitimas. Buvo siaubingai užsitęsęs šėrimasis, kailis ir oda išsausėję, pilna negyvybingo, bet neiššukuojamo kailio likučių ir t. t. O dabar Moo atrodo kardinaliai kitaip – nebėra jokio sauso negyvybingo kailio, jokių pleiskanų. Per tą laiką šukavau šunį daugiausia 1 kartą ir tai abejoju. Kailis visiškai atsinaujinęs, žvilgantis, blizgantis, Moo atrodo kaip plieno skulptūra. Jei iš tikrųjų, net neatsimenu, kada ji TAIP GERAI atrodė! 

Kas dar labai patinka, kad ne tik kailis pasikeitė, bet ir pati oda yra pasikeitusi, atrodo sudrėkinta ir sveika. Nemeluosiu, tikėjausi, kad papildas atsilieps teigiamai kailiui, bet kad bus taip gerai, tikrai negalvojau! 

Reiktų paminėti tai, kad pokytis pasijautė greitai, po 2 sav. jau jautėsi, kad kailio kondicija smarkiai gerėja ir taisosi. Beje, turiu su kuo palyginti: Ziggy kailio kondicija buvo tokia pati ir per tą patį laikotarpį, gaunant tą patį maistą, tik negaunant papildų kailiui, niekas nepasikeitė.“

Jei norite išvysti panašius pokyčius, išbandykite KA21 BETA-GLUCAN.

Na, o jei norite daugiau sužinoti apie KA21 Beta-Glucan poveikį, pažiūrėkite šio produkto gamintojo ir japonų mokslininko Akitomo Motoi seminarą „Medicininių Agaricus grybų naudojimas veterinarijoje“.

Straipsnis parengtas pagal Japonijos gyvūnų apsaugos asociacijos konsultacinio kabineto vadovės ir gyvūnų slaugytojos Shiho Ohashi straipsnį.